Šviesoforai, pranešimų švieslentės ir kelio ženklai – įprastas vaizdas prie kurio yra pripratęs kiekvienas vairuotojas.
Tačiau jau greitai esą šiuos dalykus turėtų pakeisti specialūs informaciniai siųstuvai, mano mokslininkai.
Galbūt tai skamba kaip ištrauka iš fantastinio filmo, tačiau ne paslaptis, jog automobiliai jau po truputį tampa kompiuteriais ant ratų gebantys apdoroti didžiulius informacijos kiekius, o patys vairuotojai tampa tiesiog keleiviais juose.
Dabar mokslininkai teigia, savavaldis transportas – jau ne už kalnų, esą jam tereikia žengti paskutinius žingsnius.
Trumpa savavaldžių transporto priemonių istorija
Savaeigio automobilio idėja – kur kas senesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmasis toks kūrinys buvo pristatytas Niujorke, dar 1939, kuomet ten vykusioje automobilių ir technologijų parodoje, važinėjosi automobilis valdomas radijo bangomis.
Pats progresas nebuvo greitas ir kitą tokio tipo automobilį pasaulis išvydo tik 1977 metais, kuomet japonų mokslininkai sukūrė automobilį kuris savo kelią pasirinkdavo iš kompiuterio apdorojamo ir kameromis gaunamo vaizdo. Nors šis kūrinys viso labo galėjo pasiekti tik 30 km/h greitį, tai buvo svarbus žingsnis tokių automobilių pažangoje.
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai jau bent iš dalies yra savavaldžiai, turi įvairias saugumo ir patogumų sistemas tokias kaip eismo juostų palaikymas, adaptyvi kruizo kontrole ar automatinis stabdymas pamačius kliūtį kelyje. Kartu įmontuotos modernios GPS sistemos leidžia fiksuoti ne tik minėtas kliūtis, tačiau ir kelio ribas ar net ženklus jame.
Daugumoje šalių jau po truputį yra leidžiami ir testai su savaeigėmis transporto priemonėmis. Dar 2015 metais, automobilių gamintojas „Peugeot“ tapo pirmąja europos automobilių gamintoja kuriai buvo leista išbandyti savo savarankiškus automobilius realiai eisme.
Ko gero dėl tokio ankstyvo požiūrio, „Peugeot“ būtent ir yra viena pažangiausių gamintojų tokiems automobiliams.
Klasifikavimas pagal autonomiškumo lygį – jau būtinas
Anot automobilių industrijos ekspertų, vis tobulėjančios autonomiškumo technologijos automobilius sukėlė poreikį tokias sistemas klasifikuoti. Pirmoji organizacija išskyrusi automobilius pagal autonomiškumo lygį buvo JAV greitkelių saugumo agentūra.
Ji oficialiai paskelbė dokumentų kuriame automobiliai turintis pagalbines sistemas buvo suskirstyti į 5 lygmenis.
- I lygmuo – automobilis turintis bent vieną pagalbinę sistemą. Tokia transporto priemonė geba palaikyti eismo juostą, turi pastovaus greičio kontrolę ar avarinį stabdymą pastebėjus kliūtį.
- II lygmuo – automobiliai turintis bent kelias autonomines sistemas veikiančias vienu metu. Jei eismo sąlygos nėra intensyvios, automobilis gali važiuoti praktiškai be jokio įsikišimo iš vairuotojo. Tiesa, įstatymai šiuo aspektu yra vis dar griežti ir vairuotojas privalo bent kas keliolika sekundžių.
- III lygmuo – automobiliai šiuo atveju turi gebėjimą stebėti visą eismą iš karto. Juose esančios technologijos stebi ne tik aplinkinius automobilius, tačiau kartu ir dviratininkus bei pėsčiuosius, fiksuoja eismo informaciją ir šviesoforo signalus. Nors tokioms transporto priemonėms leidžiama kur kas laisviau judėti visiškai autonomiškai, tokių automobilių vis dar nėra daug, o ir jie gali bet kada paprašyti vairuotojo įsikišti.
- IV lygmuo – įvairūs koncepciniai modeliai. Tokio lygio automobilis galėtų savarankiškai priimti įvairius eismo sprendimus ir važinėti pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Nors pagal idėją tokie automobiliai dar gali paprašyti vairuotojo įsiterpimo, tokiuose modeliuose šių sistemų gali ir nebelikti.
- V lygmuo – aukščiausio autonominio lygio automobiliai turės galimybę važiuoti įvairiais rėžimais ir įvairiais keliais. Čia veikiančios sistemos pačios gebės pasirinkti maršrutus, trajektoriją ir tinkamą greitį, todėl salone nebeliks vairo, pedalų bei kitos įrangos kurią galėtų reguliuoti žmogus. Žinoma, avarinio sustojimo ir pagalbos iškvietimo mygtukai leis įsiterpti žmogui ir tarti paskutinį žodį.
Greitai tapsime keleiviais?
Pasak mokslininkų, toliau tobulėjant automobilių autonomines technologijas, dabartinę automobilio infrastruktūrą reikės keisti iš esmės.
Kartu tai galios ir pačio eismo sistemoms. Kelio ženklai ir kiti rodikliai orientuoti į vairuotoją taps nebereikalingi, o keliuose užteks įrengti specialius siųstuvus kurie kompiuteriams esantiems automobilyje praneš svarbiausią informaciją.
Lietuvių mokslininkai laikosi panašios tendencijos – jau per artimiausią dešimtmetį turėtų išplisti trečiojo ir aukštesnio lygio autonominiai automobiliai mūsų šalies keliuose, o tokiuose keliuose kaip Vilnius-Kaunas vairuotojai taps keleiviais.
Tiesa, kai kurie laikosi nuomonės, jog perėjimas į tokius automobilius nebus toks sklandus kaip, kad įsivaizduojame. Esą jau dabar žmonės per daug pasitiki ne visai tobulomis pagalbinėmis priemonėmis, kurios labai dažnai dar reikalauja mūsų įsikišimo.
Anaiptol, aišku yra viena – tai, jog autonominių automobilių pasirodymo gatvėse mes neišvengsime.
