Kauno savivaldybė – tai Lietuvos centrinės dalies administracinis vienetas kurio centre yra Kauno miestas.
Miesto savivaldos istorija – tokia pat įdomi kaip ir pačio miesto, tačiau nedaugelis žino įdomiausius faktus apie tai.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie Kauno savivaldos istoriją ir faktus apie tai
Kauno savivaldos pradžia
Kauno miesto savivaldos pradžia, galima sakyti, yra pačio Kauno kaip miesto pradžia. 1408 metais, Kauno miestas įgavo vadinamąsias Magdeburgo teises kurias suteikė tuo metu valdęs Vytautas.
Tai buvo antrasis Lietuvos miestas po Vilniaus gavęs šią prestižinę teisę, simbolizuojančią miesto savarankiškumą, išsilaisvinimą iš tiesioginės valdžios ir jo galimybę savaip tvarkytis vidinius reikalus.
Šios suteiktos privilegijos lėmė tai, jog mieste pradėjo kurtis organizuota miestiečių bendruomenė, puikia suvokianti tai ką reiškia būti miestiečiu, kartu formavosi ir teisinis miestiečių pagrindas.
Kurį laiką dėl tikslios miesto savivaldos teisių suteikimo datos buvo ginčijamasi. Vieni istorikai manė, jog tai išties buvo 1408 metai, kiti dokumentai apskritai rodė – 1463 metus. Vėlesni tyrimai įrodė, jog 1408 metais Kaunas išties gavo Magdeburgo teisę, tiesa, ne tokias plačias privilegijas kaip buvo manyta anksčiau.
O minėta 1463 metų data yra svarbi tuo, jog tuo metu valdęs Kazimieras Jogailaitis Kauno miesto teises specialia deklaracija dar labiau išsiplėtė ir apibrėžė, taip dar labiau prisidėdamas prie Kauno miesto, kaip vientisos savivaldos struktūros formavimosi.
Tarpukario laikotarpis
Sėkmingai stiprėjęs iki pat XX amžiaus pradžios, miestas tarpukario laikotarpiu atliko vieną iš svarbiausių vaidmenų Lietuvos istorijoje – Lenkijai užėmus Vilnių, miestas tapo laikinąja šalies sostine.
Iš viso per tarpukario laikotarpį miesto taryba buvo rinkta net 6 kartus – t.y. 1918, 1920,1921, 1924, 1931 ir 1934 metais.
Tuo metu miesto savivaldybei vadovavo Burmistras, pareigybės, kurios atsirado dar 1921 metais. Pirmasis Kauno burmistras nepriklausomoje Lietuvos valstybėje buvo Jonas Vileišis. Jo darbus vėliau teisę miestui taip pat nusipelnę veikėjai – Antanas Gravrogkas ir Antanas Merkys.
Tarpukario laikotarpiu Kaune vystėsi ir demokratinės valstybės pagrindai. Miesto tarybos rinkimuose aktyviai dalyvaudavo įvairios politinės bendrijos, organizacijos ir pirmosios lietuviškos politinės partijos.
Tiesa, 1931 metais priimti nauji savivaldybių kontrolės įstatymai kiek apribojo Lietuvos miestų savivaldą ir sustiprino Vidaus reikalų ministerijos, tiesiogiai kontroliuojančius miestus pozicijas. Vienas skaudžiausiu smūgių mūsų pilietiškumui buvo apribota balsavimo teisė. Ji palikta tik valstybinių įstaigų tarnautojams ir įmonių savininkams.
Palyginimui, 1924 metais rinkimuose galėjo dalyvauti 46000 žmonių, kai 1931 metais vykusiuose rinkimuose jų liko tik 27000.
Sovietų sąjungos laikais
Kuomet 1940 metais Birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, visos demokratinės struktūros, įskaitant ir miesto savivaldas buvo naikinamos.
Nors kai kurie miestų vadovai buvo palikti, einant vis giliau į okupaciją, buvę savivaldybinių struktūrų vadovų galios vis silpnėjo, o tikroji valdžia visuomet buvo laikoma komunistų partijos atstovų žinoje, siekiančių panaikinti buvusios Lietuvos identitetą.
Savivalda nuo nepriklausomybės
Jau po sovietų, 1990 metais Lietuvoje įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai Kauno miesto savivaldoje nuo tarpukario Lietuvos laikų. Tuo metu dar vadintos Kauno miesto deputatų tarybos vadovu ir pirmuoju laisvo Kauno meru buvo išrinktas Vidmantas Adomonis.
Pabaigai
Straipsnyje aptarėme Kauno miesto savivaldos istorija. Galima teigti, jog Kauno miestas atliko išties svarbią rolę Lietuvos istorijoje, kadaise buvęs demokratiškos Lietuvos židiniu tarpukario laikais.
Šiuo metu miesto savivalda yra tokia pat kaip ir daugumoje vakarų Europoje esančių miestų.
